apgedėti — vksm. Apgedėti mi̇̀rusįjį … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apgedėjimas — sm. (1) → apgedėti: Apgedėjimas mirusio KII233. Visi Eiropos valdonai savo apgedėjimo (užuojautos gedintiems) gromatas per žaibinį pustą (paštą) pasiuntę LC1878,27. gedėjimas; apgedėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
atgedėti — atgedėti, àtgedi, ėjo intr. baigti gedėti: Atgedėsiu savo mažų vaikelių po juoduoju debeseliu Tvr. gedėti; apgedėti; atgedėti; išgedėti; nugedėti; pagedėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išgedėti — išgedėti, ìšgedi, ėjo intr. kurį laiką gedėti: Visus metus savo vyro išgedėjau Š. gedėti; apgedėti; atgedėti; išgedėti; nugedėti; pagedėti … Dictionary of the Lithuanian Language
nugedėti — nugedėti, nùgedi, ėjo intr., tr. baigti gedėti: Jau mes tave nugedėjom – mislijom, gyvo nėr Ml. Na, jau avis nugedėjo savo būrio, dabar rami, nebelekia Vl. | Aš gedžiu pypkės, t. y. netikiu, kad rasiu pamestą, o tu jau nugedėjai J. | Avis savo… … Dictionary of the Lithuanian Language
pagedėti — pagedėti, pàgedi, ėjo 1. intr. kiek gedėti, kiek pagailėti: Sėdžiu už stalelio, žiūriu pro langelį, aš pamačiau jaunimėlį, tai man pagedėjo (pagailo, liūdna pasidarė) N250. Nėra, kad kas manęs pagedėtų Krtn. 2. refl. pasigesti: Manęs, mamute,… … Dictionary of the Lithuanian Language